„Bendraminčiai“

Filmų autoriai apie save bei kūrybinių prasmių paskatas.

„Niekaip negaliu priprasti. Jokio punktualumo. Vitolis, kaip paprastai, vėluos. Adolfas sakys, mašiną tvarkiau. Algirdas: „Žinote, vyrai, užtrukau – pasitarimas naktį“. Algimantas ateis, bet vienas nieko nedarys. Žinoma, filmas, kaip visada, bus paskutinę minutę. Vėl bemiegės naktys. Ir taip 15-ka metų. Neišsilakstė. Net keista.“

„Ačiū Dievui, kad mes tokie, o ne vienodi alaus buteliai rūsy. Turbūt tik turint kažką labai individualaus, įmanoma išbūti drauge tiek metų. „Išbūti“ – tai ne tas žodis, drauge kurti save, tobulinti gyvenimą. Tik kaip padaryti, kad mūsų kūrybinė paukštė ne vien jame tapentų ir atspindėtų, kas dedasi po nosimi. Kaip suteikti jai laisvą, savitą, tik jai vienai būdingą ir nepakartojamą skrydį. Tame man rodos liaudės kino meno perspektyva, meno, neturinčio nieko bendro su pramogine saviveikla eilinio šventinio susibūrimo proga.“