Išskyrus kelis autorinius, filmų kūrybos procese iš esmės dalyvauja studijos branduolys, kuris kuria, mokosi ir pakankamai gerai išmano mažojo kino darymo subtilises. Pagal išmanymą natūraliai susiklosto funkcijos: Adolfas absolutus technikos įvaldymo ir jos tobulinimo autoritetas. Algirdas – išorinių ryšių organizatorius, dažno scenarijaus metmenų teikėjas aptarimams, kuriuose išsilukštena galutinis – darbinis variantas. Nijolė piešia, karpo nestandartinius titrus, Algimantas valdo apšvietimo, demonstracijos aparatūrą, kitą studios vertybių arsenalą. Galutinis žodis Vitoliui – jis užsiverčia režisūrinio ir operatorinio darbo krūvius, montuoja ir įgarsina galutinį filmo variantą. Metų tėkmėje savon kūrybinį indėlį po daug ir po kruopelytę neša bendraminčiai. Visi žavisi puikiu diktorės Audronės balsu, švaria lietuviška tarsena. Robertas laisvai disponuoja mažyčiu studijos foto archivu. Skirmantas filmuoja su fantazija, legendomis apie savo žurnalistinę kino veiklą, epizodiškai kelia kūrybinės išmonės bangas – tai atsiranda, tai dings autobusiukai, sunkvežimiukai, kuriais vykstama į ekspedicijas. Tiesa, dar Romas akis badančių problemų visokiame miesto gyvenime teikėjas, energingai siūlo sprendimų variantus, atbogina taip naudingą šaldytuvą. Vien ko verti solidūs Arvydo titrai filmų ciklui “Qui nos summum”.
Vitolis Laumakys
„Pergyvenu, kad iki ausų šiūkšlėse mūsų harmoningi kūnai ir nemirtingos sielos… turiu iliuzijų, kad laisva kūryba protą pakrutinti, jausmą sužadinti gali… plaku save, jos, lyg teisybės ieškodamas…“
Studijos meno vadovas nuo primos įkūrimo dienos, režisierius, operatorius, diktorinių tekstų autorius scenaristas. Jis dirba rajono centrinėje ligoninėje gydytoju – stomatologu, o visą laisvalaikį skiria studijai. Jo kūrybinė energija, nenuilstami meniniai ieškojimai labai daug prisidėjo prie studijos populiarinimo ir jos kūrybinių laimėjimų.
Profesija: gydytojas | Studijoje nuo 1962
Adolfas Morėnas
„Aš ne lyrikas ir ne fizikas, o tik techniką mėgstantis žmogus.“
Inžinierius, Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto selekcentro skyriaus vedėjas. Jis – vienas iš studijos kūrėjų ir liko jai ištikimas per visus 50 jos gyvavimo metų. A.Morėnas – studijos techninis vadovas, operators, garso operatorius.
Profesija: inžinierius | Studijoje nuo 1962
Algirdas Raila
„Mūsų pareiga atgaivinti ir išlaikyti atmintį tarp žmonių.“
Chemijos gamyklos antikorozinio cecho viršininkas, racionalizatorius, 1985 metais apdovanotas už racionalizacinę ir išradybinę veiklą TSRS liaudies ūkio pasiekimo parodos dviem bronzos medaliais, trijų išradimų bendraautorius, darbo veteranas. Į “Mėgėjo” studiją atėjo Prieš keturiadešimt penkerius metus. Be jo sunku būtų įsivaizduoti studijos veiklą. Jis – scenaristas, režisierius, istorikas.
Profesija: inžinierius | Studijoje nuo 1967
Nijolė Laumakienė
„Nesvarbu, kiek prisidedi prie kuriamojo proceso, vistiek jaudina rezultatas. Jauti atsakomybę už jį. Pradėjus eiti šiuo keliu, neįmanoma jo atsisakyti.“
Per dvidešimt trejus metus daug savo laisvalaikio valandų atidavė studijai architektė Njolė Laumakienė, Kėdainių sodininkų draugijos gėlininkų sekcijos pirmininkė. Ji – studijos dailininkė, nemažai prisidėjusi prie studijos sukurtų filmų meninio ir estetinio įtaigumo.
Profesija: architektė | Studijoje nuo 1963
Algirdas Kalinka
Aukštos klasės šaltkalvis remontininkas, kuris studijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios. Čia jis tvarko visą elektros ūkį, darbuojasi operatoriumi. Apdovanotas už didelius nuopelnus saviveiklinio kino meno vystymą LTSR.
Profesija: darbininkas | Studijoje nuo 1962
Daugumą filmų režisavo, filmavo, montavo, kūrė tekstus ir skaitė Vitolis Laumakys, kai kuriuos įkalbėjo kartu su Audrone Milčiuviene. Visus filmus ryškino, kopijavo ir įgarsino Adolfas Morėnas. Eilę filmų ir kronikų filmavo Adolfas Morėnas, Algimantas Kalinka, Skirmantas Pabedinskas. Scenarinius matmenis rašė Algirdas Raila, idėjomis dalinosi Romas Kalinauskas, Virmantas Velikonis. Būtinas pagalbines užduotis (rekvizitai, apšvietimas ir kt.) vykdė Mindaugas Rindzevičius, Algimantas Bičkus, Vladas Pauliukaitis. Apipavidalinimus kūrė Nijolė Laumakienė, Stasys Špokas, Arvydas Urteilis, V. ir J.Zagorskai. Kūrybos proceso subtilybes fotografuodavo Robertas Paulikas.
- Vitolis Laumakys (nuo 1962) | gydytojas
- Adolfas Morėnas (1962) | inžinierius
- Algimantas Kalinka (1962) | darbininkas | Chemijos gamyklos aukštos klasės šaltkalvis – remontininkas studijoje tvarko visą elektros ūkį, kronikos operatorius.
- Gediminas Kretavičius (1962) | žurnalistas | apysakų autoriai žurnalistas ir mokytoja(šeima), kuriomis naudojosi filmų „Te visad šviečia saulė“, „Vaikai nori žaisti“ kūrėjai.
- Nijolė Bugenytė (1962) | mokytoja | apysakų autoriai žurnalistas ir mokytoja(šeima), kuriomis naudojosi filmų „Te visad šviečia saulė“, „Vaikai nori žaisti“ kūrėjai.
- Nijolė Laumakienė-Kasmauskienė (1962) | architektė | Rajono architektė – studijos dailininkė dvidešimt trejus metus nesiskusdama pav., vėliau, neturiu laiko ir pan., labai prisidėjo prie studijos kūrinių meninio ir estetinio įtaigumo.
- Julius Janonis (1962) | darbininkas | Chemijos gamyklos ir EAG(elektros aparatūros gamykla) meistrai kartu ir atskirai dalyvauja technikos sekcijoje, čia ir dekoracijos ir apšvietimas.
- Aleksas Rimonis (nuo 1965) | darbininkas | Chemijos gamyklos ir EAG(elektros aparatūros gamykla) meistrai kartu ir atskirai dalyvauja technikos sekcijoje, čia ir dekoracijos ir apšvietimas.
- Algirdas Raila (1967) | inžinierius | Inžinierius – Chemijos gamyklos (dabar Lifosa) antikorozinio cecho viršininkas, racionalizatorius –trijų išradimų autorius. Siūlo Lietuvos istorijos motyvais scenarijų idėjas, režisuoja, skrupulingai tvarko studijos archyvus, organizuoja išorinius ryšius. Infarktas autostotyje.
- Skirmantas Pabedinskas (1970) | žurnalistas | LRT žurnalistas-operatorius. Filmuoja su fantazija, improvizuoja, kūrybiškai iš kažkur atsiranda, dingsta ir vėl atsiranda studijos ekspedicijoms skirtini autobusiukai, siūlo idėjas.
- Romas Kalinauskas (1971) | gydytojas | Sanitarijos gydytojas teikia akis badančių įvairių miesto gyvenimo problemų sprendimų variantus studijos satyriniam „Kanabėkui“, skolon atbogina labai visiems naudingą šaldytuvą.
- Vidminas Kriščiūnas (1971) | inžinierius | Inžinierius, vėliau bankininkas, trumpam papildo studijos gretas.
- Gražina Kuzminskienė (1971) | studentė | Studijos veikloje neilgai dalyvauja kartu su Arvydu Kuzminsku, kol pastarasis LHHMTI(Lietuvos hidrotechnikos ir hidromelioracijos mokslinio tyrimo institutas) Vilainiuose tampa naujai įkurtos sėkmingos studijos „Vaivorykštė“ vadovu.
- Romas Martusevičius (1971) | tarnautojas | Chemijos kombinato brigadininkas, ženkliai talkina tech.sekcijai.
- Stasys Špokas (nuo 1972) | dailininkas | Kai kurių satyrinių filmų apipavidalinimo dalininkas.
- Janina Bičkutė-Laumakienė (1972) | kirpėja-meistrė | 16 mm filmų montuotoja. Svarbiausio vaidmens filme „Kėdainiai XIV – XIX“ atlikėja, treniruočių metu Akademijoje numesta nuo arklio.